[1] |
skirtingumą arba bendrus bruožus : amžių, | išsilavinimo lygį, | gyvenimo sąlygas (sunkumus keliaujant, ligas, | |
[2] |
dirbančiųjų, turėjusių tik pagrindinį išsilavinimą, | išsilavinimo lygį. | Registras apima visus išsilavinimo lygius, įskaitant | |
[3] |
pasveria iš žmonių dalies, turinčių kiekvieną | išsilavinimo lygį. | 25 – 59 metų gyventojų nedarbas pagal išsilavinimo | |
[4] |
Lietuva buvo 21 vietoje, o Lietuvos moterims pagal | išsilavinimo lygį | atiteko net 11 vieta pasaulyje. * Formalusis | |
[5] |
įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal | išsilavinimo lygį. | Jos apibrėžiamos išimtinai išsilavinimo lygiu | |
[6] |
įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal | išsilavinimo lygį. | Nemaža dalis absolventų įsidarbina ne pagal | |
[7] |
įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal | išsilavinimo lygį. | Pagal bendrą pradinį, vidurinį ir aukštąjį | |
[8] |
lygį. 25 – 59 metų gyventojų nedarbas pagal | išsilavinimo lygį. | Standarto rekvizitus sudaro : pavadinimas, išsilavinimo | |
[9] |
įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal | išsilavinimo lygį. | Valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms | |
[10] |
įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal | išsilavinimo lygį. | Valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms | |
[11] |
aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį | išsilavinimo lygį, | kaip nuosekliojo švietimo sistema. Gautas pažymėjimas | |
[12] |
aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį | išsilavinimo lygį, | kaip ir nuosekliojo švietimo sistema ;. Aiškiai | |
[13] |
aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį | išsilavinimo lygį, | kaip ir nuosekliojo švietimo sistema ;. Čia | |
[14] |
aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį | išsilavinimo lygį, | kaip nuosekliojo švietimo sistema. Gautas pažymėjimas | |
[15] |
išsilavinusių žmonių masės., pagal negalės pobūdį, | išsilavinimo lygį, | gyvenamąją vietą, kt. Dar neseniai Suomijos | |
[16] |
Čia paprastai reikalaujama pasiekti tam tikrą | išsilavinimo lygį | (Lietuvoje – pagrindinį išsilavinimą), tačiau | |
[17] |
visos visuomenės pastangų, aukštesnio jos | išsilavinimo lygio, | kritinės išsilavinusių žmonių masės., pagal | |
[18] |
informacijos poreikis Lietuvoje priklauso nuo | išsilavinimo lygio, | tad kylant išsilavinimo lygiui poreikis informacijai | |
[19] |
pasirinkimo veiksniai yra gyvenamoji aplinka, | išsilavinimo lygis, | asmeninės vertybės ir asmenybės bruožai. | |
[20] |
pažymėjimas valstybės nėra pripažįstamas, jame | išsilavinimo lygis | nėra nurodomas, tačiau nurodoma įgyta kompetencija | |
[21] |
pažymėjimas valstybės nėra pripažįstamas, jame | išsilavinimo lygis | nėra nurodomas, tačiau nurodoma įgyta kompetencija | |
[22] |
metodai bei asmeninės studentų savybės ir jų | išsilavinimo lygis. | Aukštosios mokyklos per mažai derina savo studijų | |
[23] |
patenka vyresnieji visuomenės nariai, kurių | išsilavinimo lygis | buvo žemesnis (pvz. Čia reikėtų atkreipti | |
[24] |
patenka vyresnieji visuomenės nariai, kurių | išsilavinimo lygis | buvo žemesnis (pvz. Toliau Mesa (2007) mokymosi | |
[25] |
lygį. Standarto rekvizitus sudaro : pavadinimas, | išsilavinimo lygis, | valstybinis kodas, suteikiama kvalifikacija, | |
[26] |
nepriklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos srities. | išsilavinimo lygis. | Juk pažanga, kurios siekiame, reikalauja visos | |
[27] |
pasiekimus didės. Visgi žmonės su aukštesniu | išsilavinimo lygiu | žymiai labiau nepatenkinti informacijos pakankamumu, | |
[28] |
įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal | išsilavinimo lygį. | Jos apibrėžiamos išimtinai išsilavinimo lygiu | |
[29] |
nepatenkinti informacijos pakankamumu, tad kylant | išsilavinimo lygiui, | informacijos apie mokslo pasiekimus stygius didės. | |
[30] |
priklauso nuo išsilavinimo lygio, tad kylant | išsilavinimo lygiui | poreikis informacijai apie mokslo pasiekimus | |