Moksliniai terminai - SIMTAI

Terminų sąrašas

IŠSILAVINIMO LYGIS*

[1]	skirtingumą arba bendrus bruožus : amžių,	išsilavinimo lygį,	gyvenimo sąlygas (sunkumus keliaujant, ligas,
[2]	dirbančiųjų, turėjusių tik pagrindinį išsilavinimą,	išsilavinimo lygį.	Registras apima visus išsilavinimo lygius, įskaitant
[3]	pasveria iš žmonių dalies, turinčių kiekvieną	išsilavinimo lygį.	25 – 59 metų gyventojų nedarbas pagal išsilavinimo
[4]	Lietuva buvo 21 vietoje, o Lietuvos moterims pagal	išsilavinimo lygį	atiteko net 11 vieta pasaulyje. * Formalusis
[5]	įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal	išsilavinimo lygį.	Jos apibrėžiamos išimtinai išsilavinimo lygiu
[6]	įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal	išsilavinimo lygį.	Nemaža dalis absolventų įsidarbina ne pagal
[7]	įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal	išsilavinimo lygį.	Pagal bendrą pradinį, vidurinį ir aukštąjį
[8]	lygį. 25 – 59 metų gyventojų nedarbas pagal	išsilavinimo lygį.	Standarto rekvizitus sudaro : pavadinimas, išsilavinimo
[9]	įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal	išsilavinimo lygį.	Valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms
[10]	įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal	išsilavinimo lygį.	Valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms
[11]	aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį	išsilavinimo lygį,	kaip nuosekliojo švietimo sistema. Gautas pažymėjimas
[12]	aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį	išsilavinimo lygį,	kaip ir nuosekliojo švietimo sistema ;. Aiškiai
[13]	aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį	išsilavinimo lygį,	kaip ir nuosekliojo švietimo sistema ;. Čia
[14]	aukštojo mokslo studijas, laiduojančias tą patį	išsilavinimo lygį,	kaip nuosekliojo švietimo sistema. Gautas pažymėjimas
[15]	išsilavinusių žmonių masės., pagal negalės pobūdį,	išsilavinimo lygį,	gyvenamąją vietą, kt. Dar neseniai Suomijos
[16]	Čia paprastai reikalaujama pasiekti tam tikrą	išsilavinimo lygį	(Lietuvoje – pagrindinį išsilavinimą), tačiau
[17]	visos visuomenės pastangų, aukštesnio jos	išsilavinimo lygio,	kritinės išsilavinusių žmonių masės., pagal
[18]	informacijos poreikis Lietuvoje priklauso nuo	išsilavinimo lygio,	tad kylant išsilavinimo lygiui poreikis informacijai
[19]	pasirinkimo veiksniai yra gyvenamoji aplinka,	išsilavinimo lygis,	asmeninės vertybės ir asmenybės bruožai.
[20]	pažymėjimas valstybės nėra pripažįstamas, jame	išsilavinimo lygis	nėra nurodomas, tačiau nurodoma įgyta kompetencija
[21]	pažymėjimas valstybės nėra pripažįstamas, jame	išsilavinimo lygis	nėra nurodomas, tačiau nurodoma įgyta kompetencija
[22]	metodai bei asmeninės studentų savybės ir jų	išsilavinimo lygis.	Aukštosios mokyklos per mažai derina savo studijų
[23]	patenka vyresnieji visuomenės nariai, kurių	išsilavinimo lygis	buvo žemesnis (pvz. Čia reikėtų atkreipti
[24]	patenka vyresnieji visuomenės nariai, kurių	išsilavinimo lygis	buvo žemesnis (pvz. Toliau Mesa (2007) mokymosi
[25]	lygį. Standarto rekvizitus sudaro : pavadinimas,	išsilavinimo lygis,	valstybinis kodas, suteikiama kvalifikacija,
[26]	nepriklausomai nuo darbuotojo kvalifikacijos srities.	išsilavinimo lygis.	Juk pažanga, kurios siekiame, reikalauja visos
[27]	pasiekimus didės. Visgi žmonės su aukštesniu	išsilavinimo lygiu	žymiai labiau nepatenkinti informacijos pakankamumu,
[28]	įsidarbina ne pagal įgytą profesiją ir ne pagal	išsilavinimo lygį.	Jos apibrėžiamos išimtinai išsilavinimo lygiu
[29]	nepatenkinti informacijos pakankamumu, tad kylant	išsilavinimo lygiui,	informacijos apie mokslo pasiekimus stygius didės.
[30]	priklauso nuo išsilavinimo lygio, tad kylant	išsilavinimo lygiui	poreikis informacijai apie mokslo pasiekimus

1-30 31-60