[781] |
aukštesniąsias studijas (13 straipsnis, 2008) ir | aukštojo mokslo | studijas (14 straipsnis, 2008), tačiau jų paskirtis | |
[782] |
dažniausiai priėmimas yra antrasis žingsnis siekiant | aukštojo mokslo | studijų, ir ne visi pareiškėjai, kuriems suteikta | |
[783] |
aukštąjį mokslą tampa pirmuoju žingsniu siekiant | aukštojo mokslo | studijų. Kai kuriais atvejais teisė į aukštąjį | |
[784] |
dažniausiai priėmimas yra antrasis žingsnis siekiant | aukštojo mokslo | studijų, ir ne visi pareiškėjai, kuriems suteikta | |
[785] |
aukštąjį mokslą bendrai arba į tam tikrą | aukštojo mokslo | studijų programą. I skyriaus apibrėžimus,, | |
[786] |
Konstitucijos kylančią žmogaus teisę siekti | aukštojo mokslo, | suponuojančią, kaip savo 2002 m. Kaip didžiausią | |
[787] |
Konstitucijos kylančią žmogaus teisę siekti | aukštojo mokslo, | suponuojančią, kaip savo 2002 m. Šių programų | |
[788] |
Projektų tikslas buvo informuoti vaikus apie | aukštojo mokslo | suteikiamas galimybes, motyvuoti juos siekti | |
[789] |
rinkos mokymo ir suaugusiųjų švietimo sistemos, | aukštojo mokslo, | sveikatos apsaugos ir kitų sektorių reformas. | |
[790] |
susiję su žmogaus konstitucine teise siekti | aukštojo mokslo, | t. y. tiek šiuo metu valstybinėse aukštosiose | |
[791] |
profesinių mokymo įstaigų mokiniams siekti | aukštojo mokslo. | Tačiau jei jos neužtaisysime šiandien reformoje | |
[792] |
reformoje esančiais pozityvais ir nepradėsime nuo | aukštojo mokslo, | tai toliau kalbėti apie profesinį, pagrindinį | |
[793] |
pri statant Lietuvą kaip valstybę. Plėtojant | aukštojo mokslo | tarp tautiškumą šalyje, yra būtina aktyvesnė | |
[794] |
priemonės. Aktyvesnė valstybės pozicija skatinant | aukštojo mokslo | tarptau tiškumą. Lie tuvos aukštasis mokslas | |
[795] |
tarptautiškumo plėtros kliūčių analizė. | Aukštojo mokslo | tarptautiškumą skatinančių veiksnių analizė. | |
[796] |
– Europos Sąjungos narė ir siekia didinti | aukštojo mokslo | tarptautiškumą, būtina išnagrinėti kvalifikacijų | |
[797] |
užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis padėtų didinti | aukštojo mokslo | tarptautiškumą ir studentų bei dėstytojų | |
[798] |
atsižvelgti į juos visus. Jų grupelės į | aukštojo mokslo | tarptautiškumą žiūri iš savo pozicijų. | |
[799] |
tarptautiškumo kliūtis. Apibrėžti ir išanalizuoti | aukštojo mokslo | tarptautiškumą skati nančius veiksnius. Kaip | |
[800] |
ši programa) paskirtis – skatinti Lietuvos | aukštojo mokslo | tarptautiškumą : plėtoti tarptautiškumui | |
[801] |
mažas. Vieni pagrindinių JK tikslų plėtojant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą yra :. Realizuodama aukštojo | |
[802] |
atnaujinti Lietuvos teisinę bazę. Plėtojant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą, būtina aktyvesnė informacijos | |
[803] |
Strateginiai Europos šalių sunkumai plėtojant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą :. Berlyno komunikate į Bolonijos | |
[804] |
strateginių Europos šalių sunkumų plėtojant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą reikėtų paminėti šiuos : | |
[805] |
aukštąjį mokslą pabrėžiama, jog plėtojant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą šalyje, yra būtina aktyvesnė | |
[806] |
aukštojo mokslo tarptautiškumą. Siekiant plėtoti | aukštojo mokslo | tarptautiškumą, būtina atnaujinti Lietuvos | |
[807] |
nevyriausybinių organizacijų vaidmuo skatinant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą yra ypač mažas. Vieni pagrindinių | |
[808] |
nevyriausybinių organizacijų vaidmuo skatinant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą yra ypač mažas. Švedija valstybiniu | |
[809] |
bazę. Aktyvesnis valstybės vaidmuo skatinant | aukštojo mokslo | tarptautiškumą. Siekiant plėtoti aukštojo | |
[810] |
Dažnai teigiama, kad tokios programos traktuoja | aukštojo mokslo | tarptautiškumą kaip tarpusavio supratimą, | |