Kirčiavimas

Projektas

Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos

Projekto aktualumas

Įvairūs teoriniai ir praktiniai lietuvių kalbos kirčiavimo klausimai nestokoja kalbininkų dėmesio (minėtini A. Laigonaitės, A. Pakerio, B. Stundžios, D. Mikulėnienės, V. Kavaliausko, V. Vitkausko ir kt. darbai). Parengtas ir kapitalinis bendrinės kalbos kirčiavimo aprašas (dvi A. Pakerio monografijos „Akcentologija“ dalys). Būsimieji lituanistai turi gerų akcentologijos vadovėlių (P. Bernadišienės, A. Laigonaitės, D. Mikulėnienės, B. Stundžios, V. Vaitkevičiūtės). Išleistas ir sisteminis norminamojo pobūdžio žinynas (D. Mikulėnienė, A. Pakerys, B. Stundžia). 2003–2005 m. parengta net 17 Valstybinės kalbos komisijos rekomendacijų dėl kirčiavimo variantų. Kirčiavimo kodifikuojamasis darbas VLKK pakomisėje dirbamas toliau – pasiūlyta, kaip kirčiuoti naujoviškas moterų pavardes, veikiamųjų dalyvių trumpąsias formas, svarstomi įvardžiuotinių ir kitokių formų norminimo klausimai. Būtina peržiūrėti teiktąsias kirčiavimo gretybes, neaktualių atsisakant, o kai kurias galbūt sukeičiant vietomis. Būtina skirti dėmesio realioje vartosenoje fiksuojamoms naujoms kirčiavimo gretybėms, naujoms tendencijoms. Kad kodifikuojamoji veikla būtų operatyvi, sėkminga, reikia turėti tikslingai sukauptų ir reprezentatyvių realios vartosenos duomenų iš viso lietuvių kalbos ploto. Deja, šnekamosios kalbos kirčiavimo polinkiai iki šiol analizuoti tik epizodiškai, apėmė nedaug informantų ir yra kiek senstelėję. Čia teikiamu projektu būtų mėginama pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje kompleksiškai ištirti jaunimo kalbos kirčiavimo polinkius. Tokių tyrimų svarba neabejotina: jie rodo kodifikacijos kryptį, tam tikras kirčiavimo raidos tendencijas. Todėl tikėtina, kad teikiamas projektas bus ne tik gairės kirčiavimo normintojams, bet ir kirčiavimo variantų sisteminių tyrimų pradžia. Projekto rezultatai turėtų būti svarbūs ir didaktiniu aspektu. Kadangi ketinama apklausti skirtingų regionų informantus, tikimasi, kad tyrimo duomenys suteiks galimybių paanalizuoti, kaip turėtų būti mokomi mokiniai, kurie turi savo tarmę ir kalbėdami bendrine kalba ja remiasi. Nemažai medžiagos ras ir specialybės kalbos dėstytojai (kurių žodžio formų ar žodžių kirčiavimui reikia skirti didesnį dėmesį). Projekto rengėjai tikisi, kad tyrimas turės ir mokslinės vertės. Rezultatai patikslins to paties darybos tipo vedinių kirčiavimo polinkius, kai kuriuos žodžių formų kirčiavimo raidos dalykus.

Projekto tikslas

Išsiaiškinti potencialių variantų (žodžių ir jų formų) kirčiavimo polinkius jaunimo (aštuoniolikmečių–dvidešimtmečių) šnekamojoje kalboje. Projekto metu bus surinkta daug ir iš įvairių Lietuvos vietų duomenų apie kirčiavimo variantus, todėl teikiamo projektas yra tiesiogiai susijęs su „Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programa“, kurios tikslas – sukaupti reprezentatyvių duomenų apie kalbos funkcionavimą ir kaitą. Projektas skirtas šeštajam programos uždaviniui įgyvendinti: „tirti bendrinės kalbos normų ir rekomendacijų sklaidą“. Pagrindinis projekto vykdytojas – Vytauto Didžiojo universitetas. Pats tyrimas bus vykdomas penkiuose Lietuvos universitetuose: Vilniaus, Vilniaus pedagoginiame, Vytauto Didžiojo, Šiaulių, Klaipėdos universitetuose.

Tyrėjai ir projekto vykdytojai

Yra šių aukštųjų mokyklų dėstytojai, darbuotojai. Kiekviename universitete numatytas projekto dalies koordinatorius: VU – prof. habil dr. B. Stundžia el. pašto adresas: (bonifacas.stundzia@flf.vu.lt), projekte dalyvaus ir dr. V. Rinkevičius (vytautas.rinkevicius@flf.vu.lt), VDU – prof. dr. A. Kazlauskienė (a.kazlauskiene@hmf.vdu.lt), projekte dalyvaus D. Česnauskaitė (d.cesnauskaite@hmf.vdu.lt), S. Dereškevičiūtė (s.dereskeviciute@hmf.vdu.lt) ir P. Matulionis (paulius.matulionis@fc.vdu.lt), VPU – prof. habil. dr. A. Pakerys (apakerys@vpu.lt), doc. dr. V. Kavaliauskas (vk1119@gmail.com), ŠU – doc. dr. R. Kazlauskaitė (kazlauskaite@takas.lt), KU – lekt. V. Kapsevičienė (vitakap@yahoo.com). Visi koordinatoriai dėsto akcentologiją savo universitetuose, skelbia publikacijas akcentologijos tema.

Informantai

Projekte dalyvaujančių universitetų pirmųjų kursų studentai. Į tyrimą bus įtraukiami filologai, taip pat socialinių, galbūt ir kitų mokslų studentai. Informantų pasirinkimas priklauso nuo studentų filologų skaičiaus konkrečiame universitete ir nuo arealinio studentų pasiskirstymo (tai aktualu jau projekto pabaigoje: jeigu iš kai kurių Lietuvos vietovių bus mažiau informantų filologų, bus apklausiami ir socialinių bei kitų mokslų studentai). Numatomi keturi anketavimo etapai. Vienu etapu kiekviename universitete ketinama apklausti apie 40 studentų (iš viso apie aštuonis šimtus per visą laikotarpį). Informantų kiekis priklausys nuo anketavimo būdo. Planuojama projekto trukmė yra treji metai (2011–2013). Per šį laikotarpį bus atliktos keturios anketinės apklausos, apdoroti jų duomenys, numatyti du–trys seminarai, parengtos rekomendacijos ir tyrimo rezultatų apžvalgos.

Projekto rezultatai

Dvejopi:

• plačios apimties sociolingvistiniu tyrimu pagrįstos rekomendacijos kirčiavimo normintojams;
• penkių–septynių apžvalginių straipsnių rinkinys. Straipsniuose bus nagrinėjami ir apibendrinami tyrimo rezultatai (kirčiavimo variantai pagal kalbos dalis), aptariami kiekvienos aukštosios mokyklos studentų kirčiavimo polinkiai, siejant su jų tarme, regiono kirčiavimo specifika.